Vilniaus r. Egliškių šv. Jono Bosko gimnazija

Rugsėjo 5 dieną gimnazijos bendruomenė leidosi į tradicinę piligriminę kelionę Vilniaus Kalvarijų takais. Šiemet tai buvo daugiau nei 120 žmonių. Pirmą kartą Kryžiaus kelio vadovu buvo tėvas Sergejus iš Vilniaus šv. Baltramiejaus apaštalo bažnyčios. Visa mokyklos bendruomenė susikaupusi išgyveno kiekvieną stotį, prašydama Dievo reikalingų malonių naujiems mokslo metams.

Mokiniai sugrįžo į mokyklos suolus – vieni labiau, kiti mažiau susijaudinę dėl naujų mokslo metų pradžios, kurie žada būti kupini mokymosi ir iššūkių. Po ilgo vasaros poilsio sunku entuziastingai anksti keltis ir leistis į kelią, žinant, kad kasdienis pamokų tvarkaraštis sudarytas iš šešių ar septynių pamokų penkias dienas per savaitę. Todėl piligriminė kelionė gryname ore yra labai tinkama.

Neįprasta mokymosi diena niekam nekelia nuostabos – jau daugelį metų pirmąjį rugsėjo penktadienį tradiciškai keliaujame į Kalvarijas. Eidami prie Viešpaties Kančios koplyčių, meldžiamės už sėkmę artėjančiais mokslo metais ir už malones sau patiems.

Prieš daugiau nei du tūkstančius metų, daugybės susirinkusiųjų akivaizdoje, Kristus mirė ant Golgotos, nešdamas kryžių. Kiekvienas krikščionis Jo auką interpretuoja savaip – vieniems Jis yra Gelbėtojas, paaukojęs gyvybę už kitus, kitiems – paguodos šaltinis kančios, sunkumų ar abejonių akimirkomis. Tad kas yra Kalvarija ir ką reiškia mokiniams šis šventas kelias, kurį per daugiau nei 340 metų piligrimai išmynė savo kojomis?

Iš mokyklos paimtą kryžių paeiliui neša berniukai, o aplink girdėti tik senų pušų šnabždesys, kuris sukuria ypatingą, beveik mistinę atmosferą, skatinančią apmąstymus apie save ir tai, kas iš tiesų svarbu. Kasmet piligrimų daugėja. Per trumpą poilsį atgauname jėgas, pasistiprinę sumuštiniais, keliaujame toliau.

Galiausiai užlipame plačiais laiptais į Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčią, vaizdingai įsikūrusią Vilnios upės slėnyje. Palei šventovę driekiasi alėja su kunigų kapais, kur sustojame maldai prie paskutinių stočių. Vėliau vyksta išpažintis ir iškilmingos Šv. Mišios, kurios užbaigia šios dienos dvasinę patirtį.

Džiaugiamės, kad turime tokią gražią tradiciją ir tikimės ją tęsti dar daugelį metų.

Rugsėjo 1-oji – ypatinga ir iškilminga diena, kupina džiaugsmo, jaudulio bei vilčių. Ji svarbi visiems: mokiniams, mokytojams ir tėvams. Naujųjų mokslo metų pradžią tradiciškai pasitikome Šv. Mišiomis. Susitelkę bendrai maldai, vėliau rinkomės į iškilmingą šventinį minėjimą. Visą gimnazijos bendruomenę šiltai pasveikino direktorius Zbignev Čech. Šventėje dalyvavo garbingi svečiai: Lietuvos Respublikos Seimo narė Rita Tamašunienė, Mickūnų seniūnas Daniel Żamojt bei seniūnijos atstovė Oksana Sinenko. Šventinę nuotaiką kūrė mokinių pasirodymai. 4 klasės mokiniai skaitė eilėraščius, o didžiausią jaudulį ir šypsenas sukėlė nedrąsus pirmokėlių debiutas. Tačiau jie parodė, kad yra pasirengę priimti visus naujus iššūkius, kuriuos lydės mokslo metai. Ir štai nuskambėjo pirmasis skambutis – naujos pradžios, naujų galimybių ir svajonių simbolis. Po šventės mokiniai kartu su savo auklėtojais išskubėjo į klases pasitikti dar vienos gražios kelionės mokslo ir žinių taku.

2025 m. liepą mūsų gimnazijos mokiniai kartu su bendraamžiais iš Vilniaus ir Šalčininkų rajonų mokyklų dešimt dienų praleido džiaugsmingoje ir atradimų pilnoje vasaros stovykloje, įsikūrusioje vaizdingame „Julinek“ svečių namų komplekse, Kampinos nacionaliniame parke. Ši išskirtinė kelionė, surengta bendradarbiaujant su Vilniaus rajono savivaldybe, Lenkijos savivaldybėmis ir ponu Krzysztofu Radkowskiu, paliko neišdildomą įspūdį jaunųjų dalyvių širdyse.

Stovykla prasidėjo vizitais į netoliese esančias savivaldybes, kur mokiniai asmeniškai padėkojo merams ir rajonų vadovams už finansinę paramą, leidusią šiai kelionei įvykti. Šie nuoširdūs susitikimai mokiniams tapo dėkingumo ir pagarbos pamoka tiems, kurie prisidėjo prie šio nuotykio įgyvendinimo.

Viena ryškiausių stovyklos akimirkų buvo kelionė į Varšuvą. Sostinės atmosfera ir gausybė lankytinų vietų sužavėjo mokinius. Apsilankymas Varšuvos universitete įkvėpė jaunimą, o Koperniko mokslo centre jie tapo jaunaisiais mokslininkais, tyrinėdami interaktyvias ekspozicijas ir atskleisdami mokslo paslaptis. Pasivaikščiojimas po Varšuvos senamiestį nukėlė dalyvius į istorijos ir kultūros pasaulį, o spalvingi pastatai ir jaukios gatvelės tapo daugybės nuotraukų fonu.

Ne mažiau įsimintinas buvo apsilankymas Plocko zoologijos sode, kur mokiniai stebėjo egzotiškus gyvūnus, ir pasivaikščiojimas palei Vyslos upę, grožintis įspūdingais kraštovaizdžiais. Plocko prieplauka sužavėjo savo unikalia atmosfera ir tapo vienu iš kelionės akcentu.

Mokiniai entuziastingai važinėjo dviračiais vaizdingais Kampinos parko takais, apsupti vešlios žalumos, kuri suteikė laisvės ir artumo gamtai pojūtį. Ilgi pasivaikščiojimai parke leido atrasti gamtos grožį ir mėgautis ramybe, taip kontrastuojančia su miesto šurmuliu.

Pasivažinėjimai karieta, lydimi kanopų kaukšėjimo, ir jodinėjimas žirgais daugeliui tapo svajonės išsipildymu ir didžiulio džiaugsmo šaltiniu. Vakarai Julinke buvo pilni juoko, pokalbių ir dainų, o diskotekos, kuriose mokiniai šoko pagal mėgstamus hitus, kėlė tikrą šventinę nuotaiką. Didžiausias džiaugsmas kilo „Julinek“ atrakcionų parke, kur baseinas ir atrakcionai karštą vasaros dieną pavertė tikra pramogų fiesta. Vandens čiuožyklos ir linksmos pramogos sukūrė nepamirštamą atmosferą.

Stovykla taip pat tapo naujų draugysčių kūrimo vieta. Nedrąsūs pirmieji pokalbiai greitai virto šiltais ryšiais, o pažadai palaikyti kontaktą suteikė vilties ilgalaikei draugystei. Šie santykiai daugeliui tapo brangiausiu stovyklos prisiminimu.

Mokiniai ir jų mokytojai nuoširdžiai dėkoja Vilniaus rajono valdžiai, Lenkijos savivaldybėms ir organizatoriui p. Krzysztofui Radkowskiui už šią nepamirštamą patirtį. Vasaros stovykla Julinke – tai ne tik nuotykis, bet ir atvirumo, bendradarbiavimo bei pasaulio pažinimo pamoka, kuri ilgam išliks jaunųjų dalyvių širdyse.