Rugsėjo 5 dieną gimnazijos bendruomenė leidosi į tradicinę piligriminę kelionę Vilniaus Kalvarijų takais. Šiemet tai buvo daugiau nei 120 žmonių. Pirmą kartą Kryžiaus kelio vadovu buvo tėvas Sergejus iš Vilniaus šv. Baltramiejaus apaštalo bažnyčios. Visa mokyklos bendruomenė susikaupusi išgyveno kiekvieną stotį, prašydama Dievo reikalingų malonių naujiems mokslo metams.
Mokiniai sugrįžo į mokyklos suolus – vieni labiau, kiti mažiau susijaudinę dėl naujų mokslo metų pradžios, kurie žada būti kupini mokymosi ir iššūkių. Po ilgo vasaros poilsio sunku entuziastingai anksti keltis ir leistis į kelią, žinant, kad kasdienis pamokų tvarkaraštis sudarytas iš šešių ar septynių pamokų penkias dienas per savaitę. Todėl piligriminė kelionė gryname ore yra labai tinkama.
Neįprasta mokymosi diena niekam nekelia nuostabos – jau daugelį metų pirmąjį rugsėjo penktadienį tradiciškai keliaujame į Kalvarijas. Eidami prie Viešpaties Kančios koplyčių, meldžiamės už sėkmę artėjančiais mokslo metais ir už malones sau patiems.
Prieš daugiau nei du tūkstančius metų, daugybės susirinkusiųjų akivaizdoje, Kristus mirė ant Golgotos, nešdamas kryžių. Kiekvienas krikščionis Jo auką interpretuoja savaip – vieniems Jis yra Gelbėtojas, paaukojęs gyvybę už kitus, kitiems – paguodos šaltinis kančios, sunkumų ar abejonių akimirkomis. Tad kas yra Kalvarija ir ką reiškia mokiniams šis šventas kelias, kurį per daugiau nei 340 metų piligrimai išmynė savo kojomis?
Iš mokyklos paimtą kryžių paeiliui neša berniukai, o aplink girdėti tik senų pušų šnabždesys, kuris sukuria ypatingą, beveik mistinę atmosferą, skatinančią apmąstymus apie save ir tai, kas iš tiesų svarbu. Kasmet piligrimų daugėja. Per trumpą poilsį atgauname jėgas, pasistiprinę sumuštiniais, keliaujame toliau.
Galiausiai užlipame plačiais laiptais į Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčią, vaizdingai įsikūrusią Vilnios upės slėnyje. Palei šventovę driekiasi alėja su kunigų kapais, kur sustojame maldai prie paskutinių stočių. Vėliau vyksta išpažintis ir iškilmingos Šv. Mišios, kurios užbaigia šios dienos dvasinę patirtį.
Džiaugiamės, kad turime tokią gražią tradiciją ir tikimės ją tęsti dar daugelį metų.
